Ar matai medžiai puošiasi auksu? Kloja kelią spalvotas ruduo. Tik gyvenimai mūsų vis bėga, Sustabdyti jo niekas neduos. Vėsta naktys,tiktai žvaigždės spindi, Lygtai siųsdamos šilumą žemei. O palaukėj vėl vėjas dejuoja, Širdimi tartą mintį jis semia. Ar girdi ,ką likimas Tau šnabžda? Ar jauti ką Tau žemė alsuoja? Tik pažvelk ruduo nurengia rūbą, Lanksto medį,lapus jo nešioja. Ar matai šalna kandžioja žiedą? Metai plaukus jau dažo baltai? Aš jaučiu mūsų širdys kam plaka, Žinau aš ,kad ir Tu pajutai. I.Gildutytė-Navikienė
Пікірлер: 2