NATO gynybos ministrai tariasi, kad, reaguodami į Kremliaus keliamą grėsmę, pradėtų iš naujo svarstyti dešimtmečius trunkančią Aljanso politiką Rusijos atžvilgiu. Kaip rašo „Politico“, NATO ir Rusijos santykiai pasiekė dugną po to, kai Ukrainoje prasidėjo plataus masto karas. NATO pavadino Rusiją „didžiausia ir tiesiogine grėsme sąjungininkų saugumui“. Kremlius teigia, kad NATO plėtra į Rytus kelia egzistencinę grėsmę. Tačiau, nepaisant pasikeitusio tono, NATO vis dar laikosi Steigiamojo akto su Rusija. Tai 1997 m., praėjus šešeriems metams po Sovietų Sąjungos žlugimo, pasirašytas dokumentas, kuriame nurodytas bendras tikslas „kurti stabilią, taikią ir nedalomą Europą“.
Greitai bus 1000 dienų, kai vyksta karas Ukrainoje. Vakarų žiniasklaida pastebi, kad sąjungininkų dėmesys Ukrainai blėsta. Zelenskio vizitai ne tik JAV, bet ir Europos šalyse nebeduoda rezultatų. Neverta stebėtis: net ir mes, didžiausi Ukrainos rėmėjai, karo pradžioje skirdavome 40 procentų paramos, dabar teskiriame keturis.
Diskutuoja: buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir buvęs užsienio reikalų ministras, diplomatas Antanas Valionis. Laidą veda Raigardas Musnickas.
Негізгі бет „Atviras pokalbis“: 1000 karo dienų: ar parama Ukrainai blėsta?
Пікірлер: 5