Senasis Vilnius gyvas daugelio dailininkų darbuose - miesto ir gamtos peizažuose, vilniečių portretuose, eskizų albumuose. Tačiau tik keletas iš tikrųjų rūpinosi dailės palikimo išsaugojimu. Vienas tokių - Boleslovas Mykolas Ruseckas. Minint 200-ąsias dailininko gimimo metines verta prisiminti ne tik jo kūrybą, bet ir visuomeninę veiklą. Visą gyvenimą skyręs dailei, šiandien jis mums suteikia progą pažinti visą XIX a. Lietuvos dailės istoriją.
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus senosios tapybos rinkinio vyriausioji tyrėja-kuratorė Dalia Tarandaitė pasakoja apie tolesnes B. Rusecko ambicijas tapti profesionaliu dailininku: „Aštuoniolikos metų B. Ruseckas jau buvo pasirengęs tolesnėms profesionalioms dailės studijoms. Tėvas, pats baigęs Vilniaus meno mokyklą ir tobulinęsis Romoje, svajojo, kad ir jo sūnus pasuktų panašiu keliu.
1843 m. B. Ruseckas išvažiavo į Peterburgo dailės akademiją, ten tapo laisvu klausytoju. Čia jo mokytojais tapo geriausi to meto Rusijos dailininkai - Karlas Briulovas ir Fiodoras Bruni.
Boleslovą su tėvu siejo artimas ryšys, todėl iš šio laikotarpio išliko daug laiškų, leidžiančių atsekti paties dailininko mintis ir nuotaikas. Akivaizdu, kad Peterburgo dailės akademija dailininko neįkvėpė. Tuo metu ji buvo labai konservatyvi, daug dėmesio buvo skiriama akademiniam piešimui. Panašu, kad Ruseckui tai kėlė nuobodulį ir net abejones dėl tokio pasirinkimo. Tačiau tėvas visą laiką jį palaikė, skatino, nuramindavo.“
1850 m. baigęs Peterburgo dailės akademiją, B. Ruseckas gavo laisvojo dailininko vardą už portretinę tapybą. Tarp išlikusių to laikotarpio darbų yra ir jo mokytojo F. Bruni portretas.
Baigęs akademiją B. Ruseckas prašė caro valdžios išvykti tolesnėms studijoms į Italiją, bet leidimo negavo. Nesitikėdamas rasti darbą Vilniuje, kurį laiką liko Peterburge, buvo išvažiavęs į Maskvą. Per šį laikotarpį nutapė vieną geriausių savo kūrinių - „Autoportretą“. Sukūręs alegorinį paveikslą „Neries susijungimas su Nemunu“ buvo pripažintas kandidatu į akademikus.
D. Tarandaitė sako, kad apie šį paveikslą sklandė legenda: „Siekdamas akademiko vardo jis nutapė Nemuno ir Neries santaką. Šią kompoziciją jis tapė žinomo Lietuvos kolekcininko Liudviko Petkevičiaus užsakymu. Pats užsakovas išreiškė pageidavimą Nemuno ir Neries veiduose perteikti Jogailos ir Jadvygos bruožus, kad upių santakoje atsispindėtų Lenkijos ir Lietuvos sąjunga. Iš pradžių dailininkas siekė to tikslo, paskui atsisakė, tačiau legenda vis tiek išliko. Panašu, kad dėl tos politinės potekstės akademiko vardo dailininkas negavo.“
Kūrybinė komanda: Kostas Kajėnas, Lukas Karčiauskas, Ugnė Gavelytė.
Daugiau: www.bernardina....
Негізгі бет Boleslovas Ruseckas: dailininko studijos Sankt Peterburge ir Romoje (II)
No video
Пікірлер