Šį kartą ne eilėraščiai. Jau 15 metų vaikštau drauge su fotoaparatu. Jis man padeda atsigauti pavargusiai, nuramina sudirgusią, pradžiugina nuliūdusią. Jis taip suaugo su manimi, kad aš net elgiuosi gana įžūliai, nesistengiu tobulėti, neieškau naujų formų. Tiesiog darau tai, ką esu įpratusi ir niekada nieko nebandau pamėgdžioti. Mano nuotraukos nepretenduoja į kažkokį aukštesnį lygį. Tai yra paprasta buitinė fotgrafija gyvenimo paįvairinimui. Prieš porą mėnesių pasidariau pirmąjį gamtos albumą. Gulėjo, gulėjo jis pas mane - niekam ir nerodžiau. Tik va, vienos draugės dovana - fotoalbumas, pastūmėjo ir mane išeiti į žmones. Svarsčiau ar į šį filmuką dėti originalias fotografijas, ar fotografuoti patį albumą, nes kokybė ryškiai skiriasi. Tačiau apsisprendžiau ne kokybės naudai, o albumo bendro vaizdo pateikimo naudai. Kokybė nukentėjo, bet albumas pristatomas pilnai, nuo pirmo iki paskutinio puslapio. Nesmerkite pernelyg griežtai. Tai mėgėjo darbas, bet man pačiai labai brangus. Jei kam atsibos žiūrėti, nesinervuokite, imkite ir išjunkite, juk tai taip paprasta :)
Негізгі бет EGMILĖ. Sustabdytos akimirkos
Пікірлер: 1