Šiuos žodžius rusų kalboje man atsiuntė FB draugas Žakas Stasys, o kita draugė, kuriai aš juos persiunčiau, patarė padaryti vertimą, ką aš ir padariau. Tai tokia tiesa, kurią skauda ir kuri priverčia norom nenorom susimąstyti ir pergalvoti savo gyvenimą. To paties linkiu ir jums, mielieji.
Vos tik diena prašvito, o... jau šešios vakaro,
Pirmadienį vos prasidėjo savaitė, o jau - penktadienis,
...praėjo mėnuo.
...ir metai beveik baigiasi.
...ir praėjo 40, .50 ar 60 mūsų gyvenimo metų.
...Ir mes suvokiame, kad praradome savo tėvus ir draugus,
Ir mes suprantame, kad grįžti jau per vėlu.
Tad... pabandykim likusį laiką, išnaudoti maksimaliai.
Nereikia gėdytis ieškoti užsiėmimo, kuris mums patinka.
Pridėkime spalvų prie mūsų pilkumos.
Nusišypsokime toms gyvenimo smulkmenoms,
kurios yra balzamas mūsų širdžiai.
Galų gale nesiliaukime mėgautis šiuo laiku, kuris mums dar liko.
Pabandykime išmesti „paskui“...
Aš padarysiu tai vėliau...
Aš pasakysiu vėliau...
Aš pagalvosiu apie tai vėliau...
Mes paliekame viską „vėliau“, lyg tas „vėliau“ butų mūsų.
Todėl, kad mes nesuprantame, kad:
vėliau- kava šalta...
vėliau - keičiasi prioritetai...
vėliau- metai baigiasi...
vėliau- sveikata blogėja....
vėliau- vaikai suauga...
vėliau- tėvai sensta...
vėliau- pažadai užsimiršta,
vėliau - diena virsta naktimi...
vėliau- baigiasi gyvenimas...
Ir vėliau dažnai būna pernelyg vėlu...
Taip, kad...nepalikite nieko „vėliau“ todėl, kad belaukdami „vėliau“.
Mes galime prarasti gražiausius momentus, galime netekti draugo,
mes galime netekti savo tikrosios meilės ir žmogaus, kurį mes mylėjom.
Ir tuomet. nežiūrint į mūsų apgailestavimus, viso to nebeįmanoma sugražinti atgal,...
geriausia patirtis,
geriausi draugai,
geriausia šeima...
Šiandien pati tinkamiausia diena... Šis momentas „dabar“...
Mes jau ne tame amžiuje, kada galime sau leisti atidėti tai, ką turime padaryti nedelsiant.
Teksto autorius Bukar Diuf
Негізгі бет Vėliau
Пікірлер: 1